Kokie yra degiųjų dujų detektorių naudojimo būdai ir jų priežiūra bei remontas?
(1) Nustatykite galimus stebimo įrenginio nuotėkio taškus, išanalizuokite tokius veiksnius kaip nuotėkio slėgis ir kryptis bei nubraižykite zondo padėties pasiskirstymo žemėlapį. Priklausomai nuo nuotėkio sunkumo, suskirstykite įrenginį į tris lygius: I lygis, II lygis ir III lygis.
(2) Atsižvelgdami į konkrečius veiksnius, tokius kaip oro srauto kryptis ir vėjo kryptis vietoje, nustatykite degiųjų dujų nuotėkio kryptį, kai įvyksta didelis nuotėkis.
(3) Remiantis nutekėjusių dujų tankiu (didesniu ar mažesniu už orą), kartu su oro srauto tendencija, susintetinama trimatė nuotėkio srauto tendencijų diagrama ir pradinis nustatymo planas sudaromas jų srauto padėtyje pasroviui.
(4) Ištirkite, ar nuotėkio taško nuotėkio būsena yra mikro nuotėkis ar panašus į purkštuką. Jei tai nedidelis nuotėkis, taško vieta turi būti arčiau nuotėkio vietos.
Jei tai yra purkštuko nuotėkis, jį reikia laikyti šiek tiek toliau nuo nuotėkio vietos. Remdamiesi šiomis situacijomis, suformuluokite galutinį planą. Tokiu būdu galima įvertinti kiekį ir įvairovę, kurią reikia įsigyti.
(5) Vietose, kuriose yra didelis degiųjų dujų nuotėkis, aptikimo taškas turėtų būti įrengtas kas 10–20 m pagal atitinkamas taisykles.
Nepilotuojamose mažose ir nepertraukiamose siurblinėse reikia atkreipti dėmesį į degiųjų dujų nuotėkio galimybę, o detektorius paprastai turi būti įrengtas apatinėje oro išleidimo angoje.
(6) Vietose, kuriose nuteka vandenilio dujos, detektoriai turi būti įrengti ant lygaus paviršiaus virš nuotėkio vietos.
(7) Jei terpės dujų tankis yra didesnis nei oro, detektorius turėtų būti sumontuotas plokštumoje, esančioje žemiau nuotėkio taško, ir atkreipti dėmesį į supančios aplinkos ypatybes.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas stebėjimo taškų nustatymui tose vietose, kur gali kauptis degios dujos.
(8) Atvirai aplinkai, kur degiosios dujos pasklinda ir išsiskiria, jei nėra gerų vėdinimo sąlygų;
