Infraraudonųjų spindulių termometro veikimo principas, techniniai rodikliai, aplinkos darbo sąlygos
Suprasti infraraudonųjų spindulių termometro veikimo principą, techninius rodiklius, aplinkos darbo sąlygas ir eksploatavimą bei priežiūrą – padėti vartotojams teisingai pasirinkti ir naudoti infraraudonųjų spindulių termometrą.
Visi objektai, kurių temperatūra viršija nulį, nuolat skleidžia infraraudonųjų spindulių energiją į supančią erdvę. Infraraudonosios spinduliuotės charakteristikų objektai – spinduliavimo energijos dydis ir pasiskirstymas pagal bangos ilgį – ir jo paviršiaus temperatūra yra labai glaudžiai susiję. Todėl, matuodamas paties objekto skleidžiamą infraraudonąją energiją, jis galės tiksliai nustatyti jo paviršiaus temperatūrą, kuri yra objektyvus infraraudonosios spinduliuotės temperatūros matavimo pagrindas.
Juodojo kūno spinduliuotės dėsnis: juodasis kūnas yra idealizuotas spinduliuotės kūnas, jis sugeria visus spinduliuotės energijos bangos ilgius, neatsispindi ir nepraleidžia energijos, jo paviršiaus spinduliavimo koeficientas yra 1. Pažymėtina, kad tikrojo juodojo kūno gamtoje nėra, tačiau siekiant išaiškinti ir gauti infraraudonosios spinduliuotės dėsnio pasiskirstymą, teoriniame tyrime turi pasirinkti tinkamą modelį, kuris yra Planko vibroninio modelio kvantinio kvantavimo ertmės spinduliuotės kūnas, taip išvedant Plancko juodąjį kūną, kuris yra idealizuotas spinduliuotės kūnas. Taip gaunamas Plancko juodųjų kūnų spinduliuotės dėsnis, ty išreiškiamas juodojo kūno spektrinio spinduliavimo bangos ilgiais, kuris yra visos infraraudonosios spinduliuotės teorijos pradžios taškas, vadinamasis juodojo kūno spinduliuotės dėsnis.
Objekto spinduliuotės įtaka radiometriniam temperatūros matavimui: tikrų objektų egzistavimas gamtoje, beveik visi nėra juodi kūnai. Visas tikrasis spinduliuotės objektas, be spinduliuotės bangos ilgio, priklauso nuo objekto temperatūros, taip pat nuo objekto medžiagos tipo sudėties, paruošimo būdų, terminių procesų, taip pat nuo paviršiaus būklės ir aplinkos sąlygų bei kiti veiksniai. Todėl, kad juodųjų kūno spinduliuotės dėsnis būtų taikomas visiems realiems objektams, reikia įvesti proporcingumo koeficientą, ty spinduliavimo koeficientą, susijusį su medžiagos prigimtimi ir paviršiaus būkle. Šis koeficientas išreiškia realaus objekto šiluminės spinduliuotės artumą juodojo kūno spinduliuotei, o jo vertė yra nuo nulio iki mažesnės už vienetą. Pagal spinduliavimo dėsnį, kol žinome medžiagos spinduliavimo koeficientą, žinome bet kurio objekto infraraudonosios spinduliuotės charakteristikas.
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos spinduliuotei, yra: medžiagos tipas, paviršiaus šiurkštumas, fizinė ir cheminė struktūra bei medžiagos storis.
Naudojant infraraudonosios spinduliuotės pirometrą taikinio temperatūrai matuoti, pirmiausia reikia išmatuoti taikinį jo infraraudonosios spinduliuotės juostos diapazone, o tada pirometru apskaičiuoti matuojamo taikinio temperatūrą. Vienos spalvos pirometrai yra proporcingi spinduliuotės kiekiui juostoje; dviejų spalvų pirometrai yra proporcingi spinduliuotės kiekio santykiui dviejose juostose.
