Diskusija apie infraraudonųjų spindulių termometro pasirinkimo būdą
darbo principas
Visi objektai, kurių temperatūra aukštesnė už santykinį nulį, nuolat skleidžia infraraudonosios spinduliuotės energiją į supančią erdvę. Objekto infraraudonosios spinduliuotės charakteristikos – spinduliuojamos energijos kiekis ir jos pasiskirstymas pagal bangos ilgį – yra glaudžiai susijusios su jo paviršiaus temperatūra. Todėl matuojant paties objekto spinduliuojamą infraraudonąją energiją galima tiksliai nustatyti jo paviršiaus temperatūrą, kuri yra infraraudonosios spinduliuotės temperatūros matavimo pagrindas.
Naudojant infraraudonosios spinduliuotės termometrą taikinio temperatūrai matuoti, pirmiausia reikia išmatuoti taikinio infraraudonosios spinduliuotės kiekį jo diapazone, o tada termometru apskaičiuojama išmatuoto taikinio temperatūra. Vienos spalvos termometras yra proporcingas spinduliuotės kiekiui juostoje; dviejų spalvų termometras yra proporcingas spinduliuotės kiekio santykiui dviejose juostose.
Infraraudonųjų spindulių sistema
Infraraudonųjų spindulių termometrą sudaro optinė sistema, fotoelektrinis detektorius, signalo stiprintuvas, signalo apdorojimas, ekrano išvestis ir kitos dalys. Optinė sistema surenka tikslinę infraraudonosios spinduliuotės energiją savo regėjimo lauke. Matymo lauko dydį lemia optinės termometro dalys ir jų padėtis. Infraraudonųjų spindulių energija sutelkiama į fotodetektorių ir paverčiama atitinkamu elektriniu signalu. Signalas praeina per stiprintuvą ir signalo apdorojimo grandinę, o po korekcijos pagal prietaiso vidinį apdorojimo algoritmą ir tikslinę spinduliuotę konvertuojamas į išmatuoto taikinio temperatūros vertę.
Infraraudonųjų spindulių termometro pasirinkimą galima suskirstyti į tris aspektus:
(1) Veikimo rodikliai, tokie kaip temperatūros diapazonas, taško dydis, darbinis bangos ilgis, matavimo tikslumas, atsako laikas ir kt.; aplinkos ir darbo sąlygos, pvz., aplinkos temperatūra, langas, ekranas ir išvestis, apsauginiai priedai ir kt.; kitos parinktys, tokios kaip naudojimo paprastumas, techninės priežiūros ir kalibravimo našumas bei kaina ir kt., taip pat turi tam tikros įtakos termometro pasirinkimui.
(2) Nustatykite temperatūros matavimo diapazoną. Temperatūros matavimo diapazonas yra svarbiausias termometro veikimo indikatorius. Kiekvienas termometro modelis turi savo specifinį temperatūros matavimo diapazoną. Todėl vartotojo išmatuotas temperatūros diapazonas turi būti vertinamas tiksliai ir visapusiškai, nei per siauras, nei per platus. Pagal juodųjų kūno spinduliuotės dėsnį, spinduliavimo energijos pokytis, kurį sukelia temperatūra trumpųjų bangų ilgio spektro juostoje, viršys spinduliuojamos energijos pokytį, kurį sukelia spinduliavimo paklaida. Todėl matuojant temperatūrą reikėtų kiek įmanoma dažniau naudoti trumpąsias bangas.
(3) Nustatykite tikslinį dydį. Infraraudonųjų spindulių termometrai pagal savo principus gali būti skirstomi į vienos spalvos termometrus ir dviejų spalvų termometrus (radiacinius kolorimetrinius termometrus). Monochromatiniam termometrui matuojant temperatūrą, išmatuota tikslinė sritis turi užpildyti termometro matymo lauką. Rekomenduojama, kad išmatuoto taikinio dydis viršytų 50 % regėjimo lauko. Jei taikinio dydis yra mažesnis už regėjimo lauką, foninės spinduliuotės energija pateks į termometro vizualinius ir garsinius signalus ir trukdys matuoti temperatūrą, sukeldama klaidas. Priešingai, jei taikinys yra didesnis nei termometro matymo laukas, termometrui neturės įtakos už matavimo srities esantis fonas.
